Žemėlapis

Šingetis (Chingueṭṭi)

Šingetis – miestas centrinėje Mauritanijoje, Adraro vilajoje, Adraro plokščiakalnyje, į rytus nuo Ataro. Prekybinis, religinis centras. Vystomas turizmas.

Šingetis žymus savo architektūriniu paveldu. Praktiškai visas miestas pastatytas iš plaušplyčių. Yra XIII–XIV a. mečetė su minaretu, buvusi prancūzų legiono tvirtovė, vandens bokštas, yra kelios bibliotekos kur saugomi viduramžių Korano rankraščiai.

Šingetis įkurtas 777 m., o nuo XI a. tapo Transsacharinės prekybos centru, valdomu berberų sąjungos (Sanhadži). Vėliau miestas užvaldytas Almoravidų. Šingetis vėl iškilo XIII a., tuomet tapo ne tik prekybiniu, bet ir religiniu, švietimo centru.

1996 m. Šingetis drauge su kitais senoviniais Mauritanijos miestais (Uadanu, Tišitu ir Ualata) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žemėlapis - Šingetis (Chingueṭṭi)

Platuma / Ilguma : 20° 26' 25" N / 12° 15' 44" W | Laiko juosta : UTC+0 | Valiuta : MRO | Telefonas : 222

Google

Google Earth

Bing

Nokia

OpenStreetMap

Esri.WorldImagery

Žemėlapis - Šingetis

Esri.WorldStreetMap

Žemėlapis - Šingetis

OpenStreetMap.Mapnik

Žemėlapis - Šingetis

OpenStreetMap.HOT

OpenTopoMap

CartoDB.Positron

CartoDB.Voyager

OpenMapSurfer.Roads

Žemėlapis - Šingetis

Esri.WorldTopoMap

Žemėlapis - Šingetis

Stamen.TonerLite

Šalis - Mauritanija


Mauritanijos vėliava

Mauritanija (arab. الموريتانية Mūrītānyā; ), oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika (arab. الجمهورية الإسلامية الموريتانية al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah; ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.

Žemėlapis - Mauritanija